Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Kultūrinė panorama Jono Aisčio "Milfordo gatvės elegijose"
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kultūrinė panorama Jono Aisčio "Milfordo gatvės elegijose"

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – atskleisti svarbiausias esė iškeltas kultūrines problemas. Žanrų sinkretizmas. Esė žanro raida. Elegijos žanro raida. "Milfordo gatvės elegijų" kultūrinė problematika. "Bendrosios mintys" – pagrindinės problemos. "Bendruomenės mišių" religiniai ir literatūriniai atspindžiai. "Atspara" – atsispyrimas prieš griaunančią, vergiančią ir naikinančią galybę. "Don Juanas ir Niekšybė" – metaforizuota visuomenės degradacija. "Valpurgijų nakties" prasmė. Svarbiausi kultūriniai aspektai "Epiloge". Išvados.

Ištrauka

"Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė: ją stengiausi savo eilėraščiuose išminti, bet tyros poezijos rėmai neleido pirštu parodyti kaltininką, dėl to, palikęs tautos žaizdų eilėraščių ciklą tęsti savo draugams, išdrįsau įbristi gyvenimiškiausios prozos tėkmėn ir, jei nepakreipti kita linkme vagą, tai bent valyti dumblą ir šniopus, kurių tiek daug joje prisirinko, jog vos vos gyvenimas bepateka" Tokia prakalba Jonas Aistis pradeda savo knygą "Dievai ir smūtkeliai", paaiškindamas savo staigų perbėgimą iš poezijos į prozą. Galima teigti, jog Aisčio kūryba dvejopa: poezija leido jam mylėti ir kentėti, o prozoje jis randa terpę, kurioje gali išsakyti visą savo širdies gėlą ir viešai peikti tuos, kurie jam (jo draugams, artimiesiems, pagaliau visai jo tautai) padarė neištaisomą skriaudą. Savo esė "Milfordo gatvės elegijos" rašytojas kalbasi su tauta. Tauta, kuri pasak jo tapo "beveik abstrakti sąvoka" Ši esė labai intymus pašnekesys apie rašytojui svarbiausius gyvenimo etapus ir subjektyvi tų etapų analizė. Studijuojamas kiekvienas svarbus momentas jo bei tautos gyvenime, pradedant Lietuvos kunigaikštystės, baigiant nepriklausomybės laikais. Gyvenimo atspara laikoma religija ir tikėjimas, kuris tampa vienintele išeitimi daugeliui išeivių ir okupacijos gniaužtuose įstrigusių žmonių. Kultūra, jos puoselėjimas ir brandinimas prilygsta herakliškai misijai. Elegiškas kalbėjimas – tai kalbėjimas persmelktas skaudaus patyrimo, bylojančio apie nepakeliamą ilgesį ir didelę laisvės kainą. Semantiniu požiūriu šios elegijos artimos poeto laiškams. Analizuojami svarbūs to meto įvykiai ir atskleidžiama skaudi tiesa. Aišku, laiškai leido atviriau kalbėti apie tautos dalykus, tačiau jie buvo jau kaip paties poeto patyrimų liudininkai, o kūrinys lieka kūriniu. Tačiau pastebime, jog ribos tarp pasakotojo ir autoriaus labai nežymios. Nevengiama savo paties vertinimo, pabrėžiamas tikslas. Tai leidžia suabejoti elegijų kūrinio žanru. Toks rašymas artimesnis esė žanrui. Tačiau kūrinį elegijomis autorius pavadino dėl "elegiško kalbėjimo", kuris tuomet buvo reikalingas. Milfordo brastos gatvė – tai gatvė, kurioje autorius gyveno rašydamas šį kūrinį. Tai minčių, užplūdusių gyvenant "malūno brastos gatvėje", rinkinys, vienijamas bendros tautinės idėjos ir lyrinio kalbėjimo persipinančio su pakelto tono variacijomis.
Šešiuose knygos skyriuose: Bendros mintys, Bendruomenės mišios, Atspara, Don Juanas ir Niekšybė, Valpurgijų naktys, Epilogas – dėstomos panašios temos ir problemos. Kitaip jos nebūtų sudėtos į vieną rinkinį. Tačiau visos šios dalys pakankamai skirtingos, todėl darbe bus aptariamos atskirai, ieškant svarbiausių estetinių bruožų bei prasminių klodų. Kiekviena dalis išsiskiria tam tikros temos nagrinėjimu. Aistis kiekvieną dalį vadina "elegija". Tad galime teigti, jog kūrinį sudaro šešios "elegijos", kur vienintelis elegiškumo požymis – jautus kalbėjimas apie širdį geliančias problemas. Kūrinyje nevengiama citavimų – pateiktos Adomo Brėmeniečio ir Petro Dusburgiečio tekstų atkarpos, detalės. Tokiu būdu autorius tarsi polemizuoja su minėtaisiais istorikais.
Darbe atkreiptas dėmesys ir į esė bei elegijos žanrų istoriją, raidą, reikšmę Aisčio "Milfordo gatvės elegijoms". Pastebėta, ką dviejų žanrų sugretinimas duoda kūriniui, kuo tai svarbu rašytojui ir kokia sinkretinimo idėja. Darbo tikslas – atskleisti svarbiausias esė iškeltas kultūrines problemas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-19
DalykasLietuvių literatūros kursinis darbas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis47.48 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasŠlekienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kulturine panorama Jono Aiscio Milfordo gatves elegijose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Šlekienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą