Rašinys pagal Jono Biliūno apsakymą "Ubagas". Kodėl Petras Sabaliūnas "kiekvienam pasitaikiusiam žmogui niekados nepamiršdavo medaus duoti"? Kodėl "tas pirmasis duonos kąsnelis, iš svetimųjų išprašytas", Sabaliūnui sukėlė tiek skausmo? Pasakotojas, ištiesęs seneliui duonos riekę, jautėsi kaltas; kodėl padėdamas kitam žmogus kartais jaučiasi kaltas?